- glaboti
- glabóti, -ója, -ójo tr. 1. glėbti, glemžti, griebti, imti: Tik glabója visa ir kiša maišan Slm. Ką čia glabóji pripuolęs visom keturiom?! Lel. 2. doroti, valyti: Reikia skubint glabót šienas, bo jau lietus pakabęs Kp. Kaip nor tą vasarojų glabókit – užeis vėl lietus ir subaigs pūdyt Slm. 3. glemžti, savintis: Tuoj atsiras ir kas tuos pinigus glabója Slm. 4. glėbesčiuoti, meilintis, gerintis: Pati glabó[ja] vyrą, t. y. taikos jamui J. Jei vyrą glabóji tuo vienčiungliu, tai da nėko, o jei ne, tai negal sugyventi Lkv. | refl.: Sesuo [jam] glabójas, t. y. nor jojo malonę įgyti J. 5. prašyti, maldauti: Kad kas piktas, tada glabók, t. y. geruoju prašyk, kad nepyktų J. Baigusi verpti, Eglė vėl glaboja patį, kad leistų bent kelias dienas pasiviešėt tėvuose (ps.) J.Jabl. Antpultinai glabojo M.Valanč. Sandaro nuo jo meilavo ir visaip jį glabojo, daug duodamas, bet dar daugesniai žadėdamas S.Dauk. 6. globą duoti, saugoti, žiūrėti: Aš jį kaip savo akis glabóju Varn. Tėvas mirė, man reikia dabar tus ano vaikus glaboti Skd. Glabók nuo prapulties J. \ glaboti; paglaboti; perglaboti; priglaboti; suglaboti
Dictionary of the Lithuanian Language.